3K1

Trijų karalių kelionė link Kalėdų žvaigždės

Adventas –  tai laikotarpis, kada daugiausia kalbama apie gerumą, užuojautą, pagalbą, meilę. Tai laikas, kai norisi ne tik gauti, bet ir duoti, dalintis gerumu, skleisti ramybę, skatinti tylų susikaupimą.  Šitų svarbių dalykų siekti skatino ir  klebonas dekanas Mindaugas Grigalius, vieną  prieškalėdinį rytmetį atvykęs į Elvyravos pagrindinę mokyklą. Čia jį pasitiko visa mokyklos bendruomenė – mokytojai, mokiniai nuo ikimokyklinukų iki dešimtokų. Tikybos mokytojos Dalios Druktenienės ir dešimtos klasės mokinių  pakviesti, visi įsijungė į labai jaukią, prasmingą Trijų karalių Kalėdų žvaigždės paiešką. Išminčiai aplankė daug šalių ir sužinojo, ką apie žvaigždes moko geografijos, biologijos, matematikos, literatūros, muzikos pamokose. Mokiniai karaliams turėjo ką papasakoti, nes  visą gruodžio mėnesį domėjosi, kokie žvaigždynai mus supa, kaip gyvena jūrų žvaigždė, keliavo istorijos labirintais, aiškindamiesi žvaigždės kaip politinio, religinio simbolio reikšmę.  Mokėsi dainų lietuvių ir anglų kalbomis, perskaitė ne vieną prozos ir poezijos kūrinį – ir visur matė žvaigždes, tamsiomis naktimis spindinčias, apgaubtas paslapčių, įvairių tikėjimų.

Galiausiai Trys karaliai rado, ko ieškojo. Kalėdinė žvaigždė suspindo virš Betliejaus tvartelio – vietos, kurioje gyvena Tikėjimas, Viltis ir Meilė. Klebonas dekanas kreipėsi į visus, pavadindamas kiekvieną žmogų ieškotoju. Jis sakė, kad toks žmogaus likimas – nuolat ieškoti, tačiau linkėjo, kad toje gyvenimo kelionėje visada lydėtų atjauta, nuoširdumas, noras padėti – visos bendražmogiškosios savybės, kurios pasaulį daro geresnį ir gražesnį.

Renginio pabaigoje buvo pagerbti mokiniai, tapę mokyklos savaitės žvaigždėmis. Nuo mokslo metų pradžios kiekvieną pirmadienį mokinių ir mokytojų asamblėjoje bendru susitarimu buvo renkama savaitės žvaigždė už gerus darbus, gražius poelgius. Mokyklos direktorės Gintos Maziliauskienė ir klebono dekano Mindaugo Grigaliaus šilti žodžiai, padėka, mažos dovanėlės, nuoširdžios apdovanojamųjų mokinių šypsenos ir spindinčios akys buvo geriausias pavyzdys, kad gerumo nebūna per daug, juo dalintis reikia nuolat, jis nekainuoja nieko, o juo nupirkti galima labai daug…

 Rasa Skrodenienė, mokytoja